Buvę “naujieji namai“

Jei manote, kad Dominykoje labai karšta, tai turime pradžiuginti – ne visur! Jums reiktų apsilankyti mūsų naujuose namuose Cochrane kaime. Ten visada daug vėsiau nei mieste ar prie jūros kalnų apačioje. O naktį netgi šalta, tad teko pirkti anklodę ir ieškoti šiltų pižamų. 
Su būsimais savo namais susipažinome internetinėje erdvėje dar būdami Lietuvoje. Kviečiame ir jus pasigrožėti (www.safehavenrealestate.com/searchresults.cfm). Įsikūrėme antrame oranžinio namo aukšte. Kūrybines ir praktines idėjas, viliodamiesi namų jaukumą, bandome įgyvendinti trijuose miegamuosiuose, viename dideliame poilsio kambaryje (supraskite – Holas), dviejuose vonios kambariuose, didelėje virtuvėje bei balkone – terasoje. Dviems erdvės čia tikrai per daug. Tačiau dažnai pasvajojame, kuriame kambaryje ir kiek besisvečiuojančių draugų galėtų apsistoti. Tad planuokite ir ruoškitės atostogoms Dominykoje (Karibuose).
Pagal aprašymus, namas yra su gražiu vaizdu į jūra. Citata iš namo aprašymo „The location is tranquil with lovely country breezes and fantastic sea views from upstairs balcony. Lots of parking space and few neighbours, with guaranteed privacy. Property is ideal for retirement home or for additional income, as the apartments could be rented out. Just minutes (Lauro pastaba: pagal šį aprašymą „Just minutes“ reiškia 45 minutės intensyvios kelionės miško takeliu per kalnus) to the popular Middleham Falls and hiking trails to Laudat. All amenities are available. Lovely sea views.“ Agnė sako, kad mato jūrą. Kai dangaus ir jūros spalva supanašėja, aš jos tikrai nematau. Vaizdas į Gedimino pilį per V.Grybo g. balkoną (iš mūsų jaukaus buto) yra labiau apčiuopiamas, nei čia vaizdas į jūrą. Bet šis vaizdas daug, daug, daug, daug, daug patrauklesnis nei dažnas iš Dominykoje gyvenančių gali mėgautis.
Mes gyvename antrame aukšte, terasos langai į Karibų jūros pusę, bet ji taip toli, kad praverstų žiūronai.

Kai atsisėdi terasoje į krėslą, tai į jūrą tenka žiūrėti pro terasos stulpelių tarpus. Bet vistiek smagu 🙂

Pirma gyvenimo kalnuose savaitė mus pasitiko gausiu lietumi ir stipriu vėju. Mus užklupdavo debesys vos kelionei namo įpusėjus. Iš nevilties jau buvom pradėję spėlioti, ar tik kas tyčia lietaus neprišaukia, kiekvieną kartą mums pasiekus Kokraną (Cochrane) kaimelį. Keliose žinutėse namiškiams spėjome pasiguosti, kad Lietuva prarado lietaus krašto statusą. Noras turėti atsakymus į visus klausimus atskleidė „šlapią“ tiesą – vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje nesiekia 100 mm, o Dominykoje jų iškrenta apie 1200 mm (vakarinėje pakrantėje jų iškrenta iki 2000 mm).

Kadangi gyvename antrajame aukšte, teko susipažinti ir su stogo danga. Namas uždengtas skardiniu stogu. Lentų paklotas tarnauja ir kaip lubos, ir kaip pagrindas prie kurio prikalta skarda. Reikėtų suprasti – dangos sluoksnio, kuris mažintų triukšmą, čia nėra. Jokiu būdu niekam nerekomenduotume name įsirenginėti skardinio stogo. O jeigu kurio ir nepavyktų įtikinti, tuomet pasisiūlyčiau savo darbu padėti įrengti garso izoliaciją.  Kiekvieną kartą pradėjus lyti, o čia dažnas lietus primena Lietuvos liūtį, tarsi kas būgnais užgroja.

Jei vakare nusprendžiam pažiūrėti televizorių, tai jį reikia pasigarsinti, nes dėl lietaus barbenimo į stogą nesigirdi televizoriaus.

Kaip jau supratote mes vėl turim televizorių! Negalim teigti, kad labai džiaugiamės, bet kol labiau įsikursim, Agnė tikina, TV pravers. Čia rodo 100 kanalų, o žiūrėti beveik nėra ką. Tiems kas nežinojo – mes su Lauru porą metų Lietuvoje neturėjome televizoriaus ir labai dėl to džiaugiamės.  

Pasibaigus lietaus savaitei, pašvietus saulei vieną rytą prabudome nuo garsų ant stogo. Lauras pagalvojo, kad šeimininkai užsilipę ant stogo vykdo remonto darbus ar panašiai. Po pusvalandžio neiškentė ir išbėgo į lauką pasižiūrėti, kas ten vyksta – gal ką patarti, gal prisidėti prie dirbančių reikės. Pasirodo, ten Saulė kaitino stogo lakštus ir jie spragsėjo. Taigi turime nuosavą orkestrą: lietuj lyjant – būgnų garsai, saulei šveičiant – šiaip mušamieji, dieną ir naktį įvairiausi paukščiai bei kitokie gyviai kuria muzikinį foną.

Pirmame aukšte, terasoje beveik po atviru dangumi stovi skalbyklė. Vandens nuleidimo sistema iš jos – labai juokinga. Visas vanduo iš skalbyklės bėga tiesiai į lauką! Super !!!??- sutaupoma vieta kanalizacijoje (jeigu tokia egzistuoja čia) :).

Beje mūsų kaime nereikia mokėti už vandenį. Nesupratom kodėl ir dar kolkas nesigilinom – nemokam ir tiek.

Taigi, gyvenam miške ir džiaugiamės gyvenimu 🙂

 

 

 

 

 

 

Reklama

Responses

  1. tv yra gerai… 😛

  2. busim Gyvi,tai su Mikuziu atleksim spali

  3. Labai patinka vaizdas i jura ypac sedint ant verandos…. Faina ir skalbykles sitema.
    Tikiuosi toletuke visgi yra kokia nors kanalizacija (ar tik kanalelis i niekur?) Bet… gyventi galima visur..

  4. o kodėl tvoros tokios aukštos? Nuo žmonių ar kitų gyvių?

  5. Tvoros aukštis – tikriausiai tai tik fotografo meistriškumas :). Ji yra apie 1,5 -1,7 m. aukščio. Šiame kaime tvora reikalinga labiau, kad kieme esantis šuo nepabėgtų, nei apsaugai nuo išorės.

  6. Čia gal Grybo namai taip veikia, kad nesinori televizoriaus, aš irgi porą metų be jo 🙂

    Gražus namas, įspūdingi vaizdai. O į stogo garsus, įtariu, po kurio laiko nebelabai ir kreipsite dėmesį 🙂

  7. Gal TV nereikia , nes turim gražius vaizdus per langą:) O lietus jau nebemaišo, jeigu tuo metu nežiūrim TV 🙂

  8. Pro mano langus po metų bus galima žiūrėt tik į naujo namo kaimynų langus, nežinia, kokio grožio tie vaizdai bus 😀


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: