Autorius: agneirlauras | 30 liepos, 2008

Nardymo atradimas

Labai daug laiko praėjo nuo mūsų paskutinio pasakojimo. Labai visų atsiprašome, kad apsileidome ir nieko nerašėme. Na bet žinot: saulė, jūra, pramogos, nėr laiko. Juokauju. Tiesiog įsisukom į kasdienę rutiną ir tikriausiai daug dalykų jau nebestebina, o ir laisvalaikis labai aktyvus, tad sunku susikaupti, prisėsti ir rašyti.
Vienas iš paskutinių nuotykių ir patyrimų – nardymas!
Dominykoje kiekvienais metais vyksta nardymo šventė (angl. Dive Fest), į kurią suvažiuoja daug nardymo megėjų ir profesionalų. Tad buvo proga geriau susipažinti su nardymu iš arčiau. Mes vis atideliodavom ir atideliodavom šią pramogą.
Kaip ir kasmet pradedantiesiems buvo organizuojama nemokama teorinė pamoka ir nardymas baseine. Ryte išvažiavom nusiteikę, kad išklausysim teoriją, panardysim baseine, bet į jūrą tai jau tikrai nelįsim. Kaip tarėm taip ir padarėm. Išklausę 45 min teorinį kursą, gavome kaukes, ląstus, didelę kuprinę ant pečių ir instruktorių. Veiksmas vyko baseine. Pradžioje oru iš baliono kvėpuoji nepanėręs, kad įsitikintum jog tikrai gali kvėpuoti, o tada jau lendi po vandeniu. Pirmas oro įkvėpimas po vandeniu yra kažkoks keistas, nerealus, nedrąsus.


Arun Madisetti nuotrauka

Pradžioj apsipratom patys, ir kai instruktorė pamatė, kad visai gerai jaučiamės po vandeniu, paklausė ar pasiruošę nėrimui į jūrą. Aš jau buvau bepradedanti mojuoti galvą į šonus, suprask „ne“, bet Lauras tuo pačiu metu sakė „taip“. Kas gi man beliko, teko sutikti. Papildomai gavome keletą pratimų atlikti – ką daryti jei netyčia išsitraukia „oro vamzdelis“ ar po kauke pribėga vandens. Kai visa tai atlikom pasidarė ramiau ir iškeliavome laivelio link, pasiruošę nerti į jūrą.

Tokių žioplių laive jau buvo prisirinkę nemažai, tad teko palaukti savo eilės. Su instruktoriumi vienu metu neria ne daugiau negu penki žmonės. Visa tai vyksta saugumo sumetimais – instruktorius turi visus po vandeniu matyti ir prižiūrėti, kad nepamirštume kvėpuoti iš baimės. Su geru instruktoriumi nelaimės po vandeniu galimybė minimali.


Arun Madisetti nuotrauka

Pagaliau ir mes sulaukėme savo balionų su oru. Nežinau, kodėl visi juos vadina deguonies balionais, nes viduje juk oras! Visa nardymo amunicija sveria ne tiek jau ir mažai, stovint laive vis lenkia prie žemės ir norisi greičiau į vandenį.

Labai smagus pirmas šuolis iš laivo.

 
Arun Madisetti nuotraukos

Visad galvojom, kad vandenyje sunkiau išsilaikyti virš vandens, bet paaiškėjo, kad sunkiau yra nerti ir išsilaikyti prie dugno. Lauras vis už kojos tempdavo mane žemyn. Instruktorius stengėsi parodyti kažkokį vandens gyvūną, tačiau jis tolo nuo manęs. Pasirodo, ne jis nuo manęs, o aš nuo visų tolau – kilau į viršų kaip plūdė ir negalėjau savęs kontroliuoti. Laurui ir vėl teko, timptelėjus mane už kojos (lasto / peleko), susigrąžinti žemyn.

Gyvendamas ant žemės, net nesusimąstai, kas slypi po vandeniu. Nenusakoma ramuma sklando aplink, o kur dar gyvūnų bei visokių būtybių įvairovė. Susirgome ir mes nardymo liga. Slidinėjimo atostogas laikinai pakeisime nardymu.

 


Responses

  1. faina.. vel jus isgirsti.. pasiilgom… pavydim jus povandininio gvenimo ir hobio.. buckiai

  2. as vat cia emiau ir susimasciau ar guminiu kepuraiciu neduoda?
    mat nemegstu as tu plauku slapinti kai maudausi:)))))

  3. Nu zinok Kriste neduoda;)Kad zuvu negasdintum 🙂 O palaidom kasom tai kaip undine busi!


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Kategorijos

%d bloggers like this: