Autorius: agneirlauras | 23 balandžio, 2008

Keliai

2008 m. vasario mėnesį pirmą kartą atskridus į Geros valios bendrija Dominyką (Commonwealth of Dominica) iš oro uosto į namus mus parvežė būsimas darbdavys. Kelias su staigiais pakilimais ir nusileidimais vingiavo per kalnus. Oro duobių efektas kartojosi labai dažnai. Ilgai tuo mėgautis, tikriausiai, gali lakūnai, jūreiviai arba kosmonautai. Priartėjus prie posūkio už kurio nesimato kliūties vairuotojas tradiciškai nuspaudžia garso signalą. Jį išgirdus iš priekio, patartina staigiai mažinti greitį ir glaustis prie kelkraščio – kairės (Lietuvoje glaustumėmės prie dešinės). Kelionė tą vakarą truko nepilną valandą. Įpusėjus kelionei pradėjau kvėpuoti giliai – mane ir Agnę supykino.

Atvykus į Dominyką antrą kartą, apsigyvenome aukštai kalnuose. Kiekvieną kartą važiuojant namo, dėl slėgio pokyčio, užgula ausis.

Vingiuotas, praturtintas stačiais skardžiais – iš vienos pusės, ir pasitikėjimo nekeliančiomis uolomis – iš kitos, nors ir asfaltuotas-betonuotas šis kelias savo duobėmis pretenduoja į bekelės statusą.

Prie viso to kelio plotis toksai, kad mažiau įgudusiam vairuotojui jis yra per siauras. Čia kalbu apie sąlygas vienam automobiliui. Nepamirškime, kad šis kelias yra dvipusis.

Pirmą kartą važiuodamas įspūdingu keliu į naujuosius namus, garso signalą naudojau (pypsenau) gal kokį dvidešimt kartų. Dabar jaučiuosi įgudęs – vos kelis kartus spusteliu garso signalą. Dar mums nespėjus pasiekti tikslo, Agnė sakė, kad jeigu ji pradės važinėti šiuo keliu, tuomet visi keliai jai bus įveikiami.

Lietuvoje tvirtai tikėjau, kad padidinto pravažumo automobiliai (džipai) yra daugiau pramoga, prabangos elementas arba transportas, kuris būtinas tik ypatingomis aplinkybėmis. Čia toks automobilis privalomas jeigu nori jaustis mobilus. Nors ir matome lengvuosius automobilius važinėjančius po salą, tačiau sunkiai suvokiame kaip tokie automobiliai atlaiko daugiau nei savaitę. Tėvynėje tik pramogai planavome pasivažinėti džipu bekelės sąlygomis. Čia tai privalome daryti ir ryte, ir vakare.

Įveikdami paskutinį kelio nusileidimą link namų, pakelėje prisiskiname gėlių namams papuošti. Kalijas primenančios ir eilė kitų egzotiškų gėlių čia auga tarsi mūsų pievų ramunės – laisvai ir gausiai.

 


Responses

  1. Super! Vis ruošiuosiu, ruošiuosi komentuoti pirmąjį Agnės ir Lauro laišką ir štai atsirado tam puiki proga. Negaliu nepagirti Judviejų už tokį šaunų dienoraštį, blog’ą, asmeninį puslapį ar kaip kitaip tai bepavadintumėte! Nuo šiol esu nuolatinis jo lankytojas. Ačiū mielieji už kiekvieną mielą pasakojimą ar nuotrauką iš tolimos šalies…


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Kategorijos

%d bloggers like this: